Maitinimas
Administracinė informacija
Pagrindinis
Patyčios bijo draugystės
Patyčios vyksta nuolat, tačiau jas galime sustabdyti tik bendromis jėgomis. Tai turi daryti tėvai, mokiniai, mokytojai, ir visa mokyklos bendruomenė. Jei aplinkoje būtų mažiau agresijos, pykčio, užgauliojimų, negatyvumo, daugiau būtų pakantumo, tolerancijos, visa tai atsispindėtų ir mūsų vaikuose.
Šią savaitę visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Danutė Kriščiūnienė Jurbarkų mokyklos bei Smalininkų Lidijos Meškaitytės .pradinių klasių mokiniams vykdė pokalbius ir diskusijas draugystės ir patyčių temomis. Buvo aptartos patyčių prevencijos formos ir būdai. Taip pat vyko praktinis užsiėmimas, kurio metu vaikai savo delniukų atspaudais patvirtino, kad tarp jų nebus patyčių, o susikibę rankomis visi ištarė žodį ,,Draugystė“. Po renginio visi dalyviai gavo knygelę ,,Patyčios“, kurią paruošė Jurbarko visuomenės sveikatos biuras. Vyresnieji mokiniai dalyvavo diskusijoje ,,Patyčių pasekmės.“
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Danutė Kriščiūnienė
Darželyje vyko Šv. Velykų rytmetys „Kiškiai dažo kiaušinius“
Po Šv. Velykų visi vaikai susirinko į grupes nešini Velykų margučiais. Susirinkę dalinosi įspūdžiais, kaip margino kiaušinius, ar rado Velykės atneštą margutį, koks jis buvo.
Visas darželis, po pusryčių, susirinko švęsti pavasario šventės. Papuoštoje grupėje nušvito saulė, svečiavosi Velykų kiškučiai nešini margučiais. Atvyko ir visų laukta Velykė, kuri papasakojo, kad yra savotiškai panaši į Kalėdų senelį. Seniau Velykų rytą vaikai prabudę dažnai rasdavo ant namų palangės padėtų dovanų - po du kiaušinius. Tai būdavo jos - Velykės dovana. Ji gyvena kažkur pamiškėje, moka gražiai marginti kiaušinius, atėjus pavasariui, primargina jų daugybę, sudeda visus į cukraus vežimą, pasikinko į jį miško ilgaausius ir išvažiuoja pas gerus vaikus. Naktį visus juos aplanko ir apdovanoja. Taip pat vaikams papasakojo apie Šv. Velykų papročius, tradicijas.
Vaikai deklamavo eilėraščius, dainavo daineles, žaidė žaidimus. Visiems susirinkusiems Velykė padovanojo po margutį.
Dar šventė greitai nesibaigė. Išėję į lauką ridenome margučius, žaidėme, šokome.
Priešmokyklinio ugdymo grupės pedagogė Žaneta Gribauskienė
Geri darbai nelieka nepastebėti.
“Kas gali pavergti tautą, kuri remiasi tikru žmogumi, suprantančiu savo pareigas ir nujaučiančiu tautos dvasios kelius?” – viename iš savo straipsnių kažkada klausė Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė. Ir tikrai. Ar ne išugdyti sąmoningą savo šalies pilietį kiekvieno mokytojo tikslas? Kas iš gero dalykinio pažinimo naudos, jei siela bus pilna asmeninio egoizmo, jei jaunuolis nesugebės savo žiniomis, darbu, pareiga dalintis su aplinkiniais? Jei nejaus atsakomybės už savo šalį, jos žmonių gerovę? Blogų pavyzdžių turime daug, bet apie juos kalbėti nenoriu. Noriu pasidžiaugti trijų žmonių, su kuriais kartu dirbu ir bendrauju jau daug metų, apdovanojimais. Tai Smalininkų L. Meškaitytės pagrindinės mokyklos direktoriumi Artūru Matukaičiu, jo pavaduotoja Asta Danisevičiūte ir Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto Smalininkų ir Viešvilės kultūros centro direktoriumi Arvydu Griškumi.
Renginys ,,Sportuoju aš, sportuoja visa šeima“
Kaip ir kasmet kovo 17 d. mokinius, jų tėvelius, brolius ir seseris, senelius ir močiutes bei mokytojus į mokyklą pakvietė sportinis susibūrimas „Sportuoju aš, sportuoja visa šeima“. Smagu, kad susirinko nemažas būrys dalyvių. Šiais metais buvo galima išbandyti jėgas šeimų estafečių, stalo teniso, šaškių ir šachmatų, smiginio ir šaudymo rungtyse. Tie, kurie nenorėjo sportuoti, galėjo prisijungti prie mokytojos Vidutės Povilauskienės ir kepti labai skanius ir gražius sausainius, kuriais vaišinosi visi po sportinių varžybų.
Taigi buvo gera pabūti kartu. Tokie suėjimai padeda suprasti, kad mūsų stiprybė ir sėkmės formulė slypi bendrystėje, vieningame darbe ir paramoje vienas kitam. Ir nors buvo nugalėtojai kiekvienoje grupėje, tačiau visiems aišku, kad nugalėjo bičiulystė. „Iki kitų kartų“, - sakome jums visiems. Ačiū, kad buvote kartu.
